- savitarpis
- 1 savìtarpis sm. (1) Rtr, DŽ tarpusavis, abipusiškumas: Tautų savìtarpio bankas BŽ242. Savìtarpio kovos NdŽ. Jų savìtarpio santykiai tam žmogui nerūpėjo J.Jabl. Juo didesnė daiktų masė, juo stipresnė jų savitarpio trauka rš. Tenai ir vyrai, ir moterys savìtarpy lenkiškai kalba Rd. Savìtarpyje bartis NdŽ. Ka anuodu nė savìtarpė[je] nesugyvena Kal. Savìtarpė[je] anie (vaikai) kitaip šneka DūnŽ. Bet savitarpy puikybės iki sočiai mums gana Mair. Matome … savitarpyje vienybę su karšta meile A1885,34. | Savitarpio reikšmės sangrąžiniai veiksmažodžiai irgi yra intranzityviniai, nes jais reiškiamas veiksmas abipusiškai pereina iš vieno subjekto į kitą LKGII185.
Dictionary of the Lithuanian Language.